Šituose Šv. Jono vaikuose, viskas tiesiog neįtikėtina, šitą organizaciją net negalima pavadinti globos namais, nes jie kaip sodybos su vaikais ir auklėtojas. Tiesiog kaip namai kuriuose, tu jautiesi tarsi gyventum su daug vaikų turinčia šeima. Ir tai nėra blogai, o kaip tik gerai, pavyzdžiui Jalovėj yra sumaišyto amžiaus vaikai, todėl vyresni vaikai gali padėti prižiūrėti mažuosius ir taip išmokti ateitį, kai turės savo vaikus, kaip su jais elgtis. Šituose sodybose yra visko: draugiškumas darbuotoju ir vaikų, parengimas po truputį į savarankišką gyvenimą. Mes ir tvarkomes, ir valgyt gaminam ir vyresni padedam mažuosius prižiūrėti. Mano nuomone, tai čia yra tiesiog labai gerai.

Čia man patinka, nes jaučiuosi kaip namuose visi padeda. Čia aš ne tik augu, bet ir turiu galimybę sulaukti pagalbos ir patarimų dėl ateities planų, kaip gyventi, kad nepražūtum vienas.

Matau šiame darbe prasmę. Kiekvienas vaikas turi galimybę į laimingą, sėkmingą ateitį. Juk čia visai kaip namuose.

Matau atsakingus, sveikai mąstančius, dorus ir tvarkingus vaikus, kurie ateityje mokės gyventi savarankiškai ir dorai, nekartoti savo tėvų klaidų. Labiausiai čia man patinka pats darbo procesas, matyti kad ir nedidelius bet teigiamus rezultatus vaikų auklėjime, dalyvauti ugdant asmenybes.

Matau prasmę padėti paliktiems vaikams, kad jie iš naujo augtų pasitikėjime pasauliu, savimi ir kitais žmonėmis. Jų akytės dega ir smalsiai žvelgia į pasaulį... Jie ilgisi būti mylimi, priimti, įvertinti. Man patinka leisti laika su vaikais, matyti jų šypsenas... Jaučiu kad mano buvimas su vaikais mane pačia keičia ir augina.